Darbo aplinka yra veiksnys, vienijantis organizacinę kultūrą. Paslaugų teikimo metu, darbuotojų renginų metu patalpos tampa daugiau nei plikos sienos ar stalai – tai aplinka, kuri leidžia našiai dirbti bei skatina žmones stengtis iš visų jėgų. Bei tuo mėgautis.
Tačiau pasaulyje, kur vis daugiau specialistų dirba nuotoliniu būdu, ar apskritai dar reikia darbo vietos patirčių? Pasak ISS darbo vietų valdymo skyriaus vadovės Signe Adamsen, mums jų reikia labiau nei kada nors anksčiau ir mums reikalingas mišrus, nuotolinio darbo ir darbo biure, modelio planas.
Ilgalaikis poveikis darbui ateityje
COVID-19 lėmė drastiškus darbo pokyčius. Didžiausio pasaulyje nuotolinio darbo eksperimento dėka sužinojome, kas pasiteisino, o kas ne. Fizinės darbo vietos žmonėms kur kas geriau sukuria sveiką darbo aplinką, aprūpina labiau maistingu ir subalansuotu maistu, suteikia geresnes ergonomines darbo sąlygas bei oro kokybę, ir dar daug kitų privalumų. Darbuotojai, dažnai dirbantys namuose, gali patirti bendradarbiavimo ir bendravimo trūkumą, jiems pasireiškia vienišumo ir socialinės izoliacijos jausmas, taip pat susiduria su psichinės ir fizinės sveikatos problemomis.
„Konkurencijos nebuvimas, psichikos sveikatos problemos ir prastas komandinis darbas yra tik keletas išbandymų, su kuriais šiuo metu susiduria darbuotojai. Tai sukuria problemas, susijusias su darbuotojų įsitraukimu į darbą ir įmonė gali patirti realias sąnaudas tiek dėl prarasto darbo našumo, tiek dėl talentų praradimo, nes darbuotojai ieško naujų bei patrauklesnių galimybių.“
Nors pastaraisiais mėnesiais darbo iš namų koncepcija įgavo papildomos reikšmės, perėjimas prie mišraus modelio, kurio derinys yra darbas vietoje bei nuotolinis darbas, trunka jau daugelį metų, dar prieš prasidedant pandemijai. Technologijų pažanga atliko svarbų vaidmenį šiame procese.
„Technologijos sudarė lankstesnes darbo sąlygas dirbant per interneto platformas bei rengiant virtualius susitikimus, todėl šiandieniniai darbuotojai turi daugiau bendradarbiavimo ir bendravimo galimybių“, - sako Signe. „Tai stiprina sąsają tarp namų, biuro ar net kitų socialinės aplinkos vietų bei sukuria naujus bendradarbiavimo sprendimus.“
Darbdaviams, norintiems pasiūlyti nuotolinį darbą, yra didžiulių privalumų, pvz., kai reikia įdarbinti ir išlaikyti talentingiausius darbuotojus. Remiantis neseniai atliktu „Slack“ tyrimu, 72 % apklaustų kvalifikuotų darbuotojų norėtų derinti darbą biure su nuotoliniu darbu. Neseniai atliktas kitas tyrimas rodo, jog leidus darbuotojams lanksčiai dirbti iš bet kurios vietos, darbo našumas gali padidėti 4,4 %.
Ši tendencija bus vertinama darbo vietų strategijose, atsižvelgiant į trumpalaikes ir ilgalaikes perspektyvas. Išaugs puikių, individualizuotų paslaugų paklausa; tai padės darbuotojams, dirbantiems biure, namuose, o gal net vietos bendruomenių veiklos bei susitikimų centruose, t. y. vietose, kur technologijų pasirinkimo galimybių yra daugiau nei namuose.
Nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams bus siekiama suteikti lankstumo nusprendžiant kur ir kada dirbti, bus skatinamas darbo našumas, ryšys, užtikrinama fizinė ir psichinė gerovė, t. y. jog dirbant už biuro ribų būtų laikomasi įmonių saugumo gairių. Taip pat atliekamas lemiamas vaidmuo puoselėjant stiprius priklausymo virtualiems įvykiams jausmus, pvz., penktadienio „laimės valandos“ susitikimai, viktorinų žaidimai, joga ir kita fizinė veikla.
Fiziniams biurams reikės pabrėžti tarpusavio bendradarbiavimo, komunikacijos, inovacijų ir neformalių susitikimų, kurie vyks įvairiais formatais, vaidmenį, tenkinant įvairius skirtingų bendruomenių bei darbo kultūrų poreikius.